NUO VORATINKLINĖS ERKĖS
Paprastoji voratinklinė erkė pagaili tik kelių šiltnamio augalų ir dar rečiau aplenkia mūsų numylėtus augalus prasidėjus šildymo sezonui namie. Kaintemperatūra kyla, oras patalpose sausėja, jos imasi darbo. Ypač sausu ir karštu oru, Voratinklinės erkės populiacija gali labai stipriai išplisti. Jau daugybę metų plėšri erkė Phytoseiulus persimilis Yra naudojama sukontroliuoti voratinklinės erkės populiacija.
Phytoseiulus-System – 2.000 individų(100 ml)
Kai pastebimi voratinklinės erkės židiniai, Phytoseiulus paleidžiamas kuogreičiau. Priklausant nuo situacijos 30-50 plėšrių erkių/m² yra paleidžiamaįžidinius ir 5-10 plėšrių erkių/m² paskirstoma aplink židinį.
Voratinklinė erkė
Paprastoji voratinklinė erkė (Tetranychus urticae) yra vienas iš Labiausiai bijomų kenkėjų visame pasaulyje.
Voratinklinės erkės nėra vabalai, o voragyviai. Jos turi aštuonias kojas, išskyrus nimfos būsenoje. Spalvos gali kisti nuo šviesiai iki tamsiau žalios spalvos, bet kartais gali būti ir rudos ar oranžinės. Turi dvi dėmes ant pilvelio srities . Patinėlis yra labiau mobilus, mažesnis ir labiau ovalus negu patelė. Patelė deda kiaušinėlius apie 0.14 mm lapo apačioje. Iš kiaušinėlio išsirita lerva su 6 kojom kuri nieko nelaukus pradeda gerti augalo sultis. To pasėkoje lerva pereina dvi augimo fazes ir tampa suaugėliu. Vystymosi stadijos atskirtos ramybės periodu, tuo metu erkės sėdi ant lapo paviršiaus įtraukusios kojas. Kai erkė tampa suaugėliu, užtrunka dar 0.5- 3 dienas kol patelė pradeda dėti kiaušinėlius. Pilnas vystymosi ciklas priklauso nuo temperatūros, drėgmės ir augalo kuriuo maitinasi kenkėjas. Eksperimente ant rožės lapo, vystymasis užtruko 7 dienas 30°C temperatūroje, 17 dienų 20°C temperatūroje ir 36 dienas 15°C temperatūroje.
Populiacijoje yra tris kartus daugiau patelių negu patinėlių, paprastai patinėliai randami netoli patelių kurios nėra dar pilnai praėjusios vystymosi ciklo, patinėliai laukia kol patelė pabaigs vystytis. Neapvaisintos patelės deda tik vyriškos lyties kiaušinėlius. Patelė deda kiaušinėlius 10 dienų ( 35°C temperatūroje) iki 40 dienų (15°C temperatūroje). 20°C temperatūroje padeda apie 40 kiaušinėlių, bet normalioms sąlygom šis skaičius gali padidėti iki 100. Ypatingai karštomis ir sausomis dienomis.
Voratinklinė erkė gali čiulpti augalo sultis. Augalo ląstelės pagelsta, Ką galime matyti iš viršaus kaip geltonas dėmes ant lapo. Tai sutrikdo augalo fotosinteze. Nepaisant to, voratinklinės erikės taipogi gadina dekoratyvinių augalų išvaizdą.
Rudenį temperatūrai nukritus, Apvaisintos patelės eina į diapauzės ciklą, tampa oranžinės ar raudonos, pasislepia šiltnamio konstrukcijose ir žiemoje kol sąlygos vėl yra tinkamos daugintis.
Phytoseiulus Persimilis
Plėšri erkė Phytoseiulus persimilisgreičiausiai kyla iš Čilės, bet yra išplatinta žmogaus, neaišku ar tyčia ar ne, tačiau dabar jos paplitusios po visą pasaulį
A Phytoseiulus Erkė padeda kiaušinėlius arti voratinklinės erkės kolonijų, Galime jas atpažinti nuo voratinklinės erkės jų ovalumu, šviesiai oranžine spalva ir dėl to jog jos yra dvigubai didesnės. Išsiritusi Nymfa kuri turi 6 kojas. Panašiai kaip ir voratinklinė erkė, Phytoseiulus turi pereiti per dvi augimo fazes kad pilnai suaugtų. Tarp vėlesnių stadijų nėra ramybės stadijos. Kai plėšri erkė suauga, užtrunka dvi dienas ( 20°C temperatūroje) iki kol pradeda dėti kiaušinėlius. Paprastomis sąlygomis jų vystymosi ciklas yra trumpesnis negu voratinklinės erkės. 5 dienas 30°C temperatūroje, 9 dienas 20°C temperatūroje ir 25 dienas 15°C temperatūroje.
Be apvaisinimo patelė negali dėti kiaušinėliu. 20°C temperatūroje ji padeda apie 54 kiaušinėlius per 22 dienas, šis skaičius gali padidėti iki 75 kiaušinėlių. Taigi normaliomis sąlygomis Phytoseiulus populiacija auga greičiau negu voratinklinės erkės populiacija. Aukštesnėje temperatūroje (virš 30°C temperatūros) ir/ar sausomis oro sąlygomis (santykinė oro drėgmė 60 %) Voratinklinės erkės populiacija sukontroliuoti yra sunku, žemoje drėgmėje voratinklinės erkės kiaušinėliai klesti.
Phytoseiulus meniu susidaro vien tik tai iš voratinklinės erkės. Maisto stygiaus atveju tai gali pasikeisti ir į meniu gali būti įtraukti artimieji. suaugęs Phytoseiulus ėda visas voratinklinės erkės stadijas, kol Phytoseiulusnimfos ėda tik kiaušinėlius ir pirmų stadijų voratinklinę erkė. Per dieną suaugęs Phytoseiulus suėda apie 20 voratinklinės erkės kiaušinėlių ar nimfų, 13 protonimfų ar 5 suaugėlius.
Dėl greito vystymosi ir labai didelio apetito, Grobuoniška erkė gali visiškai sunaikinti voratinklinės erkės kolonijas. Nors Phytoseiulus nymfos lieka toje pačioje vietoje, suaugėliai yra mobilus ir ieško kitų kenkėjų apniuktų vietų. Jei augalai liečia vienas kitą, tai plėšrūnas gali pakankamai greitai pasiekti kitą kenkėjų židinyje.
Naudojimas
Phytoseiulus gali būti naudojamas ant įvairiausių augalų.
Dėl sėkmingos biologinės kenkėjų kontrolės yra svarbu anksti pastebėtivoratinklinę erkė ir pradėti nedelsiant. Voratinklinės erkės populiacija gali labai stipriai išaugti vasarą ir ją sunku sukontroliuoti, Patariama pradėti kontrolę kai voratinklinės erkės baigia žiemoti.
Kai pastebimi voratinklinės erkės židiniai, Phytoseiulus paleidžiamas kuogreičiau. Priklausant nuo situacijos 30-50 plėšrių erkių/m² yra paleidžiamaįžidinius ir 5-10 plėšrių erkių/m² paskirstoma aplink židinį.
Normaliomis sąlygomis Phytoseiulus Gali apsaugoti augalus bet kokiusezono metu. Tačiau sezonui pasiekus aukštas ir sausas sąlygas gali kiltiproblemų Patirtis rodo, kad plėšrioms erkėm gali padėti santykinės drėgmėspakėlimas, purškimas vandeniu mažais lašais, ant augalų.